Dantų plombavimas

Kuomet reikalingas dantų plombavimas?

Danties kariesas arba ėduonis – tai labiausiai paplitusi pasaulyje liga, kuria serga virš 90% Lietuvos gyventojų. Šios ligos metu pažeidžiami kietieji danties audiniai – emalis ir dentinas, kurie apsaugo nuo infekcijos danties pulpą (nervą) – vidinį danties audinį.

Blogas dantų valymas, tarpdančių nevalymas ir nepilnas maisto likučių pašalinimas suformuoja puikias sąlygas karieso vystymuisi. Kariesas dažniausiai formuojasi danties vagelėse, kurios vadinamos didžiausiomis karieso rizikos zonomis, kadangi jose daug lengviau užsilaiko maisto likučiai, lyginant su kitais danties paviršiais.

Todėl, norint išvengti karieso, labai svarbi kokybiška individuali burnos ertmės higiena bei profilaktika. Pagrindinė ir efektyviausia karieso profilaktikos priemonė yra dantų vagelių silantavimas, kuris „Odontėjos“ klinikoje atliekamas nemokamai, nes yra kompensuojamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos. Mūsų odontologijos klinikos burnos higienistai puikiai išvalo jau susiformavusius dantų akmenis, gydo dantenų uždegimą, taip pat apmoko pacientą teisingos individualios burnos ertmės higienos ir motyvuoja.

Jei jau gydytojas odontologas diagnozavo kariesą, jį reikia kuo greičiau sugydyti, net jeigu ir pacientas nejaučia jokių nusiskundimų. Šios ligos ypatumas yra tas, kad žmogus ilgai neturi jokių pojūčių, o kada jau atsiranda skausmas, procesas dažnai jau būna pažeidęs gilius danties audinius, kartais ir pulpą. Todėl labai svarbu periodiškai tikrintis dantis, kad būtų galima nustatyti kariozinius pažeidimus ankstyvose stadijose.
Kariesas gydomas mechaniškai pašalinant pažeistus danties audinius, išvalius ir išdezinfekavus suformuotą ertmę ir ją užpildžius plomba. Dantų plombavimas – procedūra dažniausiai atliekama vietinėje nejautroje. Viršutiniame žandikaulyje ir apatinio žandikaulio priekinių dantų srityje pakanka infiltracinės nejautros, o apatinio žandikualio krūminių dantų srityje daromas laidinis nuskausminimas.

Plombos užduotis yra atstatyti pažeistą danties vainiką, kad jis vėl pilnai dalyvautų kramtyme, t.y. būtų atstatyta danties vainiko anatomija, funkcija ir estetika. Tam dažniausiai naudojamos fotopolimerinės (šviesos kietėjimo) plombos, nors jų yra ir cheminio (savaiminio) kietėjimo. Cheminio kietėjimo kompozicinės plombos yra pigesnės, bet jos daugiau susitraukia kietėdamos, todėl blogiau garantuoja sandarumą, greitesnis dilimas kramtymo metu, taip pat nepakankamai geros estetinės savybės. Atsižvelgiant į visus šiuos aspektus, dažniausias pasirinkimas yra šviesos kietėjimo – helio plombos.
Taip pat yra sidabro ar aukso amalgamos, stiklojonomerinės plombos. Amalgaminės plombos yra ilgaamžės, tačiau dėl savo spalvos netinka priekiniams dantims, tik krūminiams, kur mažesni reikalavimai estetikai. Stiklojonomerinės plombos naudojamos kaip ilgalaikės laikinos restauracijos, nes dėl gana didelio dilimo funkcijos metu jos ilgainiui neatstato teisingos danties anatomijos.